BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nežinau, kaip jūs, bet aš - patriotė. Kiekvienais metais žiūriu “Euroviziją”, Olimpines žaidynes ir kone viską, kur dalyvauja lietuviai. Nenuostabu, kad vieną vakarą, bežiūrint “MTV European Music Awards 2008”, man net žandikaulis atvypo - išgirdau “Happyendless” pavadinimą. Žinojau, kad grupė laimėjo “Best Baltic Act” apdovanojimą, tačiau nenutuokiau, kad ten ir koncertavo! Vos prieš keletą minučių toje pačioje salėje savo iškalbos meną dar demonstravo grupės “U2” lyderis Bono, o senuosius šokio judesius rodė legendinis seras Paul’as McCartney, ir staiga – lietuvių pasirodymas! Du solidžiais kostiumais apsivilkę vyrukai striksėjo už sintezatorių, ir vienas baltapūkis susivėlęs pakvaišėlis žaliomis pirštinėmis ir popieriniu mikrafonu rankoje, dainuojantis angliškai ne prasčiau už britus! Taip interviu įžanga gimė ankščiau, nei gavau jų telefono numerį… Ir buvo pasmerkta žlugti, susitikus su grupe “Happyendless” jos studijoje. Saulius akimirką išvis buvo pamiršęs, kad bus interviu, ir vos neišėjo, o Marius sėdėjo arčiausiai manęs, todėl nebebuvo kur trauktis. Jie pasirodė draugiški, atviri, mėgstantys šnekėti po du vienu metu, nebijantys išsakyti savo nuomonę ir pripažino, kad yra ciniški. Pasirodymo “MTV EMA” renginyje Saulius, Andrius ir Marius nesureikšmino, ir viskas buvo ne taip, kaip atrodė. Žmogus planuoja, Dievas juokiasi.

“MTV European Music Awards 2008” apdovanojimai

Per apdovanojimus dainavote pagal fonogramą ir susidarė įspūdis, kad to nė kiek neslepiate: popierinis mikrofonas, lyg ir “nepataikymas” į taktą.
Andrius: Į taktą “nepataikė” transliacija iš tikrųjų.
Marius: Mes nesame fonograminė grupė, netgi pagal fonogramą reikia mokėti dainuoti. Galėjom tuos mikrofonus palaikyt paprastai ir jokio skirtumo nebūtų, tačiau buvo svarbi esmė.
Andrius: Šįkart svarbiau buvo pasirodymas nei atlikimas.

Užsiminiau dėl to, kad internete sklandė gandų, jog jums neleido atlikti dainos “gyvai”. Ar tai buvo protestas?
Marius: Ne, tokių, kaip mes, buvo dar dvidešimt dvi grupės. Įsivaizduokit, kaip visos tos grupės turi pasirodyt per dvi dienas. Jeigu kiekvienai reikėtų paruošti visą gyvą “grajaus” aparatūrą, sureguliuoti viską… Tiesiog technologiškai tai buvo neįmanoma ir “MTV” pageidavo visų atlikti kūrinius pagal fonogramą, daugiau akcentuojant pasirodymą..
Saulius: Jeigu būtų “MTV” trijų tūkstančių metų jubiliejus, tai gal ir galėtų visi atlikti kūrinius “gyvai”, bet tai kam. Visi viską ir taip supranta. Tos pačios Beyonce’ės “fonūškę varo”. Be to, mes nebandėm “šokt” prieš kažką, sugalvojom koncepciją…
Marius: Tiesiog pasiėmėm mikrofonus, nes jie labai gerai atrodė per televizorių. Pasiūlėm “MTV”, jie iš pradžių sakė “ne”…
Saulius: Po to sutiko, kai paaiškinom, kad neišsidirbinėjam, o bandom multiplikacinį filmuką imituoti.

Jūsų pasirodymas, nepaisant trugdžių, buvo puikus. Tiesa, galėjot “prigriebti” keletą šokėjų. Pvz., su apatiniais ir pagalvėmis, kaip per Pink pasirodymą tą vakarą. Gal bijojot, kad užgoš jus?
(Visi trys labai jautriai sureagavo į provokaciją. Marius net atsiduso.)
Andrius ir Marius: Kuo jūs mus laikot? (juokiasi)
Saulius: “Neo” ar Butkute? Mes grojam “gyvą” muziką, roką varom, kam mums tos šokėjos? Jeigu turėtumėm pusę milijono biudžeto vienam koncertui, tai galima ir kaskadas, ir lėktuvus užsakyt, kad praskristų, bet kam mums to reikia?
Andrius: Gal jeigu kokį “Grand šou” darysim, tai ir paimsim šokėjų, bet niekada nebūsim kaip koks Dima Bilan’as.
Saulius: Jeigu paimsim šokėjų, tai kas nors paklaus, o kur šokėjos su riedučiais?

Ar tiesa, kad jūsų pasirodymą matė tik Baltijos šalys? Kodėl?
Andrius: Taip, bet per youtube, mačiau, matė tikrai daugiau.
Saulius: Ir “MTV” darbuotojai matė…
Saulius: Iš kitos pusės, kam mes įdomūs? Yra tam tikros industrinės grupės, kurios reikalingos renginiui ir uždirba pinigus. Apie dvidešimt atlikėjų pasauly išlaiko “leiblus”.

“MTV EMA 2008” vedė Kate Perry. Kaip ji jums?
Saulius: Pamaiva. Mes matėm, kaip ji vedė renginį.
Andrius: Ne, na, sėdėjom su italais ir kitais regioniniais atlikėjais.
Marius: Viskas buvo atskirai: A lygio ir B lygio žvaigždės. Tai atskirai sėdi ir būni nuo A lygio žvaigždžių, net nesusitinki, ir vakarėliai atskiri.
Saulius: Galit parašyt, kad Kate Perry labai mažiukė – cigarečių pakelio dydžio! Man nepatinka jos muzika.

Ką dar aplankėte?
Marius: Dar “Bitlų” muziejuje buvom, kuriame nieko gero… Tokį muziejų, tikriausiai, kiekvienas “Bitlų” fanas galėtų namie įsirengti, gal ir geresnį: prisikabinti daug plakatų, kokią lėktuvo imitaciją padaryti, akinius padėti.

O kas pasikeitė, gavus “MTV Best Baltic Act” apdovanojimą?
Marius: Mes jau žinojom, kad nieks nepasikeis, tik tiek, kad medalis užkabintas. Malonu, ir tiek.
Andrius: Džiaugiesi, kad įvertino tave.
Saulius: Trejus metus, vadinasi, dirbai neveltui. Veikia tai žmones. Žinai, beždžionė su medaliu, bet SU MEDALIU (už tai, kad lazdele nusimušė apelsiną), o ne BE MEDALIO. Ir visi galvoja, kad ta beždžionė yra ypatinga. Žmonės žino, kad kažką gavom, ir nieko blogo tikrai nesijaučiame padarę.
Marius: Man, asmeniškai, nėra gėda. Juk dažnai dėl kažkieno muzikos būna negera. Kai išgirstu tautietį dainuojant blogai, man gėda – ir už jį, ir už save, ir už tuos, kurie leidžia jam taip dainuot!
Saulius: Arba būna, kad kažką padarai, atrodo, labai gerai, o po pusmečio lyg ir suaugi ir galvoji: ką mes čia padarėm?
Andrius: Tai kaip Paul’as McCartney sakė: “80% mano kūrybos yra visiškas šlamštas”. Su laiku keičiasi požiūris į savo darbus.
Saulius: Jeigu būčiau “nusukęs” mokesčių, tai būtų tikrai gėda, o dabar, štai, makaulė rami. Gavęs apdovanojimą pats pagalvoji, kad gal išleidus sekantį albumą dar kas nors gero pavyks. Tai yra didelis stimulas.
Marius: Svarbu ne apdovanojimas, o jausmas, kad esi toje vietoje, kurioje ir turėtum būti.

Ateities planai bei ekstravagantiškas įvaizdis

Esate minėję, kad norėtumėt pasirodyti užsienyje. Noras išsipildė. Kas toliau?
Visi sutartinai: Norim darkart pasirodyti (juokiasi).
Andrius: Visą laiką dirbame ta kryptimi. Dabar pasirodys pirmasis albumas, tada šnekėsimės su leidybinėmis kompanijomis, planuojame mažą turą po Rytų Europą, ruošiamės važiuoti į Londoną.
Saulius: Jau dabar pradėjom kurti sekantį albumą.

Išleidote debiutinį albumą “Room for mistakes”. Ar pirminis jo pavadinimas nebuvo “Komputerok”?
Marius: Buvo, tačiau po mėnesio vienas iš kito pasijuokėme, nes tai buvo darbinis pavadinimas.
Saulius: Žinote, kai galvojom, kad albumą turėsime už dviejų savaičių, o tai buvo prieš dvejus su puse metų, tai daug kas pasikeitė per tą laiką.

Ką juo norėjote pasakyti savo klausytojams?
Marius: Kad dar ne taip viskas blogai, kaip atrodo. Yra vilties. Juk visada norėjome įdėti jausmų į kiekvieną dainą, kažkokios harmonijos, gražios melodijos. To, kas šiuolaikinėje muzikoje yra antrame plane (Andrius, imituodamas dabartinę muziką, truputį “pabeatbox’ina”). Norėjom pateikt muziką taip, kaip ją suprantame.

Kas kuria jūsų įvaizdį, stilių?
Saulius: Draugai mūsų. Karina Leontjeva padeda labai, Aurimas Juodiškis pagrimuoja, “Slafka” – režisierius dviejų klipų, visąlaik ką nors pasiūlo. Manau, kad su mumis visi dar dirba dėl to, kad jei kažką pakvietėm, vadinasi, pasitikim juo.
Andrius: Būna, žinoma, kad žiūri į apykaklę kreivai, bet ją tau pasiūlė žmogus, kuriuo tu pasitiki.
Marius: Mes patys kitiems kurdami muziką pasakom, jog nenurodinėtų, kaip ką daryti. Jeigu žino geriau, tegu patys ir kuria. Taip ir su “Happyendless” įvaizdžiu – jeigu pradėtume diktuoti sąlygas, tai kakofonija būtų.
Saulius: Kotletais iš burnos dvoktų. Devyni amatai, dešimtas – badas (juokiasi). Negali per daug manipuliuoti įvaizdžiu ir muzika, o tai išlįs vienąkart tavo šlykštus “snukis” prie parduotuvės, ir bus, kaip Remarkas rašė: “Gražioji princesė “nudribo” į prostitutę”.

Muzika, Sizifas ir “laptopininkai”

Negaliu nepaklausti: kokios muzikos klausotės patys?
Andrius: Klausau visko iš eilės. Muzika turi turėti įdomiai teisingą emocinį užtaisą. Didžiąją dalį laiko praleidžiu su šokių muzika.
Marius: Klausau labai daug ko. Nežinau, čia gal mano išsilavinimas leidžia spręsti, kuri muzika yra gera, kuri ne, ir, mano subjektyvia nuomone, reikia mokytis klausytis muzikos.
Saulius: Žinote, kai klausydamasis muzikos užsimerki, ir matai vaizdą – tai yra gera muzika. Jeigu ji priverčia tave kažką matyti, jausti ar grąžina į kažkokią stadiją, nuotaiką.
Marius: Su muzika – kaip su maistu: vienas nori į restoraną kepsnio, o kitas gal mėsainio nori.
Saulius: Tai mėsainis koks hip-hop’as, o kepsnys – klasikinė muzika. Šiaip pilna labai gerų grupių, jūs pati žinot daug. (Bet tai būtų mano subjektyvi nuomonė. O jūsų?) Bet jeigu mes rinktumėm geriausių dešimtuką, tai tikrai bent trys sutaptų.
Marius: Nėra dešimt grupių pasaulyje, kurios patinka. Yra šimtai gerų atlikėjų.
Saulius: Aš vertinu tą muziką, kuri buvo prieš kokius devynerius metus populiari, kai dar buvo “Pet Shop Boys”, “Depeche Mode”, “Red Hot Chili Peppers” “MTV” apdovanojimuose ir “Green Day” pradėjo visus reikalus. O pati geriausia muzika buvo gal net tada, kada televizijos nebuvo! Visai kiti vertinimo kriterijai buvo. Klausydavai ir pats kurdavai vaizdą, o dabar peršasi išvada, kad kartais atlikėjai galvoja, jei trečią minutę “padarysiu” nekokybišką garsą, tai gal kompensuosiu vaizdu arba seksu. Žinoma, ir šiandien išleidžiama geros muzikos, tačiau ankščiau labiau tuo domėjausi, dabar viskas per daug susiniveliavę.
Marius: Ir tos dainos dabartinės yra populiarios savaitę, menėsį, o paskui jas visi pamiršta. Argi atsiminsim, kokios dainos buvo populiarios prieš tris-ketverius metus? (Bet būna, kad grįžti prie jų vėl…) Būna, bet prie ankstesnių dainų.
Saulius: Ne, ir po ketverių metų galima grįžti. Buvo metas, kai daug kam patiko šokių muzika, tas pats Bob Sinclair. Dabar atsirado visokių “laptopininkų”, ir kiekvienas, padaręs bet ką, gali pasakyti, kad tai yra “kieta”. Bėda ta, kad tas, kuris moka pasakyti, kad tai “kieta”, tai ir įrodo. Tokiu atveju, apie kokią muziką galime kalbėti? Be abejo, yra ir tokių, kurie kuria muziką kaip reikia: pirma gimsta idėja, tada jos įgyvendinimas bei stilius. Kitas variantas, kaip tas… kur akmenį stumia į kalną? (Aš, Marius ir grupės narių kolega, labai panašus į aktorių Lieve’ą Schreiberį, sakome, kad Sizifas) Ne, ne, ne… Ne. Poseidonas, Hefaistas… Prometėjas? (Vėl tryse bandome įtikinti, kad Sizifas) Sizifas? Tai va, daug “laptopininkų” su savo nekokybiška muzika stumia tą akmenį į viršų ir negalvoja, kad jeigu kurtų gerą muziką, to akmens nei stumti nereiktų!

Ar keliate kažkokius kriterijus savo kuriamai muzikai?
Marius: Pagrindinis kriterijus yra tas, kad muzika turi valdyti mus pačius. Jeigu girdi gerą muziką, kūnu bėga šiurpuliukai. O šiaip visada pasitikiu Sauliuku ir Andriuku. Būna klausom, ir visiem trim patinka. Juk vienas lauke ne karys.
Andrius: Pagrindinis reikalavimas yra nemeluoti sau. O šiaip, kažkokių sienų mes neprisistatę, viskas galima, jei tai tau iš tikrųjų patinka.

Klausimas, į kurį niekada neatsakytumėte žurnalistui?
Marius: Na, jei manęs paklaustų, ar aš įsibėgėjęs trenkčiau galvą į sieną, tai… (juokiasi) Arba jei klaustų apie mano šeimos reikalus, santykius su kitais žmonėmis, niekada nepasakočiau.
Andrius: Aš irgi neatsakyčiau į asmeninio pobūdžio klausimus, nes tai per daug privatu.
Saulius: Na, jei klausia kaip, pavyzdžiui, jautiesi darbe – viskas gerai, bet jei kur kitur – koks tavo reikalas! Arba jei nelogišką kokį klausimą užduotų. Būna laidų per televiziją, kur žmogus bėga į savo automobilį, užsidaro langą ir nurūksta, nes yra “prisidirbęs”… O mes jaučiamės gerai, tai nemanau, kad nusipelnysim tokių klausimų, į kuriuos būtų gėda atsakyti.

Autorė Dalia Daškevičiūtė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



1 komentaras

  1.    baugy 2009-05-11 14:59

    Saunuoliai “Happyendless” , varykit taip ir toliau;DD

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.