BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kitokia Ispanija

2009-09-16 | |

Labas! Sunku patikėti, tačiau šiemet pavasaris atėjo kaip niekada greitai. Gal todėl, kad net šaltais ir niūrokais žiemos vakarais šildė prisiminimai iš tolimų kraštų, kur šlapios pėdos net svyla ant įkaitusio ir smulkaus paplūdimio žvyro. Kur kalnai yra dešimties mūsų televizijos bokštų dydžio, o žydrų jūrų platybės jokiam lėktuvui neaprėpiamos ir pranyksta horizonte. Kur palmės šimtąkart įspūdingesnės nei televizoriaus ekrane, o didelės kainos padaro tavo akis graikinio riešuto (su kevalu!) arba prisirpusios mėlynos slyvos dydžio. Tačiau su atėjusiu biologiniu ir, tikėkimės, šiltu pavasariu atkeliavo ir mažas jubiliejus. Lygiai prieš metus Tau buvo pristatyti pirmieji kelionių gido puslapiai ir pirmoji Europos šalis. Žurnalas “Indigo” per metus labai pasikeitė, nežymiai keitėsi ir kelionių gidas, tačiau šį kartą bus nusižengta taisyklei pasakoti apie naują šalį, ir sugrįžta prie gido ištakų - saulėtosios Ispanijos. Tik miestai, faktai, nuotraukos, istorijos ir įspūdžiai nauji. Iš pirmų lūpų. Specialiai tau.

Sostinė: Madridas
Santvarka: karalystė
Plotas: 504 782 km2
ES narė nuo: 1986m.
Valiuta: euras
Valstybinė kalba: ispanų
Gyventojų skaičcius: apie 40 mln.
Religija: 98% šalies gyventojų katalikai

Geografinė padėtis. Ispanija yra Pietvakarių Europoje, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija, Prancūzija, Andora ir Gibraltaru. Jos krantus gaubia Atlando vandenynas ir Viduržemio jūra.

Virtuvė. Labai priklauso nuo regiono, tačciau kiekviename iš jų gausiai vartojama ėrienos, triušienos, jūros gėrybių, daržovių, prieskonių. Keli tradiciniai patiekalai - paelja arba gaspačco. Baruose prie gėrimų dažnai pateikiami užkandžiai - tapos.

Pirkiniai. Reikėtų parsivežti ryškiaspalvių vėduoklių su koridos arba flamenko motyvais, paplūdimio skraisčcių bei skrybėlaičcių, saldžių vaisinių likerių, gero vyno, avies ir ožkos sūrių (jei skrendi lėktuvu), alyvuogių, prieskonių, įvairių siuvenyrų (puodelių, peleninių, marškinėlių, raktų pakabučcių ir t.t.), suknelių.

Siesta. Siestos metu (darbo dienomis nuo 13 iki 16h, o šeštadieniais nuo 12h) mažesniuose Ispanijos miestuose parduotuvės, barai, restoranai, bažnyčcios ir įstaigos nedirba, tačciau didmiesčciuose bei kurortuose parduotuvės ir restoranai būna atidaryti ir siestos metu. Sekmadieniais visos minėtos vietos paprastai nedirba.

Kainos. Tie, kurie skundžiasi didelėmis kainomis Ispanijoje, tikriausiai nebuvo Šveicarijoje ar Prancūzijoje, arba lankėsi tik Madride bei Barselonoje. Šioje šalyje viskas tikrai brangiau nei Lietuvoje, tačciau ne daugiau nei perpus, išskyrus minėtus miestus. Kurortuose už tris su puse lito galima nusipirkti 0,2l braškinio arba bananinio likerio, linskmus nuotraukų rėmelius ar puodelius, už tris litus - 1,5l mineralinio vandens. Originalius “Nike” firmos marškinėlius suderėjus gali įsigyti ir už 62 litus.

Prieš metus bent mintimis bandėme užkariauti tris karštas Ispanijos vietas: Barseloną, Ibicą ir Granadą. Šįkart susipažinsime su dviem nedideliais Ispanijos, o dar tiksliau Katalonijos (dėl to, ar Katalonija yra tik Ispanijos dalis, ar net atskira valstybė, ginčcijamasi iki pamėlynavimo, ir vieno atsakymo nėra) miestais Figueru ir Lioret de Mar. Kodėl būtent jais? Tai duoklė kultūrai, poilsiui ir pramogai.

Figueras

Figuere gyvena apie 40 000 gyventojų (palyginimui, Alytuje gyvena apie 70 000 žmonių). Tai mažas, tačiau žavus miestas. Nedidelės gatvelės, gražios palmės, įkaitę nuo skaisčios saulės fontanai, spalvingi namai, daug gėlių balkonuose ir įvairių krautuvių, restoranų bei kavinių. Šį miestą labiausiai garsina jame esantis įžymusis siurrealisto Salvadoro Dali teatras ir muziejus (katalonų kalba - Teatre-Museu Dali), savo ryškiai rožine spalva šviečiantis ir kviečiantis iš tolo. Net nesidomintiems menu ar visiškai nesuprantantiems S. Dali paveikslų idėjų čia vis tiek verta apsilankyti. Garsus ir talentingas dailininkas gimė Figuere, jo iniciatyva vėliau buvo pastatytas įspūdingas ir labai neįprastas muziejus. Pats S. Dali tiek iš išorės, tiek iš vidaus dekoravo pastatą, todėl tai pritraukia gausybę turistų į meno meką. Ant pastato esantys kiaušiniai simbolizuoja vaisingumą, o keistos formos “bandelių” paskirtis ir reikšmė yra neaiški. Kai dailininkas buvo mažas, tame pastate buvo miesto teatras, ten taip pat buvo viešai eksponuojami vieni pirmųjų Salvadoro darbų, o priešais tą teatrą esančioje bažnyčioje menininkas buvo pakrikštytas. Per ispanų pilietinį karą teatras buvo suniokotas gaisro, išliko tik pagrindinė pastato struktūra, tačiau S. Dali kartu su Figuero meru atstatė ir atidarė jį 1974 metų rugsėjo 28 dieną. Jame dabar yra visko: daug ekscentriškojo dailininko paveikslų, mozaikų, skulptūrų, koliažų, net ekspozicijų iš svetainės baldų, į kuriuos pažiūrėjus pro specialių žiūroną galima įžvelgti Amerikos aktorės Mae West veidą, o paveiksluose-akyse - Eifelio bokštą ir kitus statinius. Beje, teatro-muziejaus rūsio kriptoje yra palaidotas pats jo įkūrėjas. Įėjimo į muziejų kaina - nuo 7 iki 11 eurų. Jį sudaro keli aukštai, vidiniai kiemai bei kiemeliai, galybė galerijų ir kelios parduotuvės, kuriose galima nepigiai įsigyti įvairių siuvenyrų. Populiariausi - žymiosios raudonos lūpos, kurios yra tarsi dailininko simbolis, taip pat įvairių paveikslų reprodukcijos. Muziejuje taip pat eksponuojami kitų dailininkų darbai: Modesto Urgello, Elo Greko, Marijos Fortuny ir kt. Beje, patį Salvadorą kurti įkvėpė jo vyresnė žmona ir vienintelė (taip manoma) gyvenimo moteris Gala Dali (tikrasis jos vardas - Elena Ivanovna Diakonova), turėjusi išlavintą estetinį skonį ir skatinusi savo vyrą kuo daugiau tapyti. Beveik visuose paveiksluose galima išvysti jei ne jos portretą ar nugarą, tai bent kokį fragmentą, susijusį su šia menininko mūza, kuriai turėtų būti dėkingas visas pasaulis.

Lioret de Mar

Tai vienas iš Kosta Bravos pakrantės kurortų, esantis prie žydrosios Viduržemio jūros, Šiaurės Rytų Ispanijoje, pamėgtas ir lietuvių turistų. Per miestą tęsiasi septynių kilometrų ilgio pakrantė, kurioje yra paplūdimiai ir įlankėlės. Kurortinis miestas, kaip ir aname žurnalo numeryje minėta Nica, primena mūsų Palangą. Čia vakarais skamba gyva muzika, vyksta daug renginių, nuolat šurmuliuoja minios įvairiausių tautybių žmonių, kepina saulė, o gatvių sistema yra pakankamai aiški. Skirtumas tas, kad Lioret de Mar yra didesnis, gausesnis viešbučių ir kiek gražesnis miestas. O ir jūra it smaragdas. Deginiesi ant įkaitusio smulkaus žvyro, stebi turistus, palmes, aukštas kalvas, o tada pasineri į žydros jūros bangas. Ir taip dešimt sykių per dieną! Maloniausia, kad vanduo puikiai tinka atsivėsinti, bet nėra toks šaltas, kaip Baltijos jūroje, o ir pati jūra rami. Krūvos žmonių joje laisvai plaukioja, netgi su pripučiamais čiužiniais. Būnant Lioret de Mar reikia nusiteikti, kad tave dauguma žmonių kalbins rusiškai arba lenkiškai (matyt, turime bendrų veido bruožų su artimiausiais užsienio kaimynais). Vienus tai erzina, o nemokantiems anglų kalbos tai puiki alternatyva bendrauti su kitataučiais, rasti bendrų pomėgių bei smagiai praleisti atostogas. Beje, beveik iki pat paplūdimio driekiasi gatvės ir gatvelės, kuriose apstu prekybviečių. Kiekvienas pardavėjas tempia tave už rankos arba iš tolo mojuoja ir laužyta anglų kalba kviečia užsukti, ką nors nusipirkti. Prekių gausa išties didelė, ir ne visos jos prastos, tiesiog prieš pirkdama ką nors apsižiūrėk bent keliose parduotuvėse - kartais tos pačios prekės kainos skiriasi net du ar tris kartus, be to, reikia neužmiršti, kad tiek pat kartų gali ir nuderėti kainą. Kaip? Abejingomis akimis “praskanuok” visą lentynų turinį, paimk į rankas tau patikusią prekę, trumpai pažiūrėk, pastatyk atgal į vietą, ir tokia pat abejinga išeidinėk iš parduotuvės. Pardavėjas strimgalviais lėks paskui tave ir siūlys ta prekę pirkti pigiau, rašys sumą ant popieriaus arba skaičiavimo mašinėlėje, ir sakys, kad TIK TAU siūlo tokią nuolaidą. Gali pameluoti, kad kitur siūlė dar pigiau arba pasvarstyti ir atsisakyti, siūlyti savo kainą. Nepasisekti tiesiog negali. Pavyzdžiui, Graikijoje pardavėjams yra įžeidimas, jei su jais bandoma derėtis, o Ispanijoje - atvirkščiai. Tai tam tikra pramoga ir bendravimo forma.

Autorė Dalia Daškevičiūtė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.