BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien labai populiaru daryti gera. Savo 2% pajamų mokestį galime skirti kaliniams, neįgaliesiems, moterims, kenčiančioms nuo smurtautojų vyrų, vaikams ir t.t. Pasirinkimo gausa stebina. Pagalbą teikti galime ne tik žmonėms. Štai gyvūnėlių gelbėjimo organizacija „Pifas“ rūpinasi nuskriaustais mažaisiais žmogaus draugais. Jei dar neturite geriausio draugo, galite jį rasti „Pife“. Apie organizacijos veiklą pasakoja „Pifo“ savanoriai.

Kiek laiko gyvuoja “Pifas”? Kaip jis buvo įkurtas, kodėl? Iš kur gaunate lėšų gyvūnėliams išlaikyti?
Įstaiga buvo įkurta 2006 metais, pamačius, kad daugiau nėra organizacijų, kurios imtųsi gyvūnų gerovės situacijos gerinimo, kreiptų dėmesį į problemą. Mūsų organizacija nuo kitų skiriasi tuo, kad nusprendėme ne statyti dar vieną prieglaudą, kurioje bus sausakimša benamių gyvūnų, tačiau daryti viską, kad kuo mažiau gyvūnų pakliūtų į šiuo metų esančias prieglaudas, gyvūnų gaudymo tarnybas. Svarbiausi mūsų organizacijos tikslai yra visuomenės švietimas, kastracijos/sterilizacijos skatinimas, įstatymų tobulinimas. Kadangi esame savanoriškais pagrindais veikianti organizacija, savo veiklą vykdome tik iš geranoriškų žmonių paramos. Dažnai tai būna įvairios šunų ar kačių organizuojamos parodos, į kurias būname pakviesti arba patys pasiprašome. Neseniai organizavome savo renginukus spalio 4-osios, Pasaulinės gyvūnų dienos, proga, kurios metu gyvūnų srities specialistai teikė įvairias konsultacijas, grupės koncertavo vaikams, renginių vedėjai skatino vaikus būti atsakingais gyvūnų šeimininkais. Atvykę į renginį žmonės taip pat aukojo mūsų organizacijai.

Kaip vyksta gyvūnėlių gelbėjimo procesas?
Gyvūnai į mūsų tarnybą patenka įvairiais būdais. Kartais paimame iš žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių atsisako savo augintinio arba mums praneša apie gatvėje valkataujantį, sužeistą gyvūną arba tokį, kuriam skubiai reikalinga mūsų pagalba, nes jis yra skriaudžiamas. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai įmetami į kiemą mūsų savanoriams – laikiniems gyvūnų globėjams. Gaila, tačiau dažniausiai visi laikinų globėjų namai yra užpildyti ir ne kiekvienam benamiui gyvūnui galime ištiesti pagalbos ranką, todėl visuomet ieškome žmonių, norinčių tapti mūsų savanoriais. Jei gyvūną nori atiduoti buvęs savininkas, prašome, kad jis palaikytų gyvūną, kol mes ieškosime jam naujų savininkų. Apie savo globotinius skelbiame savo svetainėje www.pifas.org. Taip pat skelbimus dedame ir į kitas įvairias internetines svetaines. Priglausti benamiai gyvūnai dažnai serga, tad tik priimti jie yra vežami pas veterinarą apžiūrai. Kai tik gyvūnas sustiprėja ir jau gali keliauti į naujus namus, ieškome jam tinkamų šeimininkų. Asmenys, norintys įsigyti iš mūsų gyvūną, turi užpildyti anketą. Ją gavę mes svarstome, ar tam tikram gyvūnui tai būtų tinkamas šeimininkas ir jo gyvenimo būdas, šeima. Taip stengiamės apsisaugoti nuo gyvūno grąžinimo atgal. Savininkas, įsigydamas gyvūną iš mūsų, pasirašo sutartį, kurioje yra nustatyti įsipareigojimai dėl gyvūnų gerovės.

Kokios jūsų pareigos “Pife”? Kokie žmonės tampa savanoriais?
Savo pareigų organizacijoje nesureikšminame, kadangi visi esame savanoriai. Turime pagrindinius savo darbus, o „Pifo“ veiklai aukojame visą savo likusį laiką. Taip pat norėdami tobulinti organizaciją, eiti į priekį, įgauti žmonių ir atsakingų valstybinių institucijų pasitikėjimą, turime parodyti gerus rezultatus šioje srityje, įrodyti, kad po truputį žengiame nustatytų tikslų link. Savanoriais dažnai tampa jauni žmonės, kurie myli gyvūnus, tačiau, deja, vien mylėti šioje srityje nepakanka, reikia ir kitų savybių, tokių kaip atsakingumas, pareigingumas, todėl labai dažnai pamatę, kad darbo daug ir jis turi būti padarytas atsakingai, kaip tikroje darbovietėje, žmonės praranda entuziazmą. Patikimiausi savanoriai yra tie, kurie gyvenime jau turi patirties ir žino, kad kiekvienas darbas reikalauja pastangų, laiko ir atsakomybės. Šiuo metu organizaciojoje yra vadovas, vadybininkas, klientų informavimo skyriaus koordinatorius, administratorė, skelbimų administratoriai, švietimo ir renginių organizavimo koordinatorius ir padėjėjai, gyvūnų globėjai ir gyvūnų transportuotojai, svetainės administratorius. Tačiau tos pareigos daugiau yra tik dėl to, kad mums patiems būtų lengviau organizuoti ir skirstyti darbus.

Ar Lietuvoje daugėja/mažėja benamių gyvūnėlių bei žmonių, priglaudžiančių benamius?
Sunku pasakyti, ar benamių gyvūnų daugėja, nes veikiame tik antrus metus. Tačiau stebint tam tikrų miestų savivaldybių pateiktą statistiką, matome, kad rezultatai kasmet daugmaž vienodi. Mūsų tarnyba ypač daug pagalbos prašymų sulaukia pavasarį ir rudenį, kai gyvūnai veda palikuonis. Tikime, kad laikui bėgant ir keičiantis žmonių požiūriui į gyvūnų gerovės sritį, atsiras daugiau laikinų globėjų.

Gal bendradarbiaujate su panašia veikla užsiimančiom organizacijom Lietuvoje ar užsienyje?
Lietuvoje glaudžius ryšius palaikome su Lietuvos gyvūnų globos draugija. Taip pat bendradarbiaujame su įvairiomis užsienio organizacijomis: didžiausia šunų globos organizacija Jungtinėje Karalystėje „DogsTrust“, benamių gyvūnų gelbėjimo organizacija „The Kissmet account“, kačių globos organizacija „SNIP-International“. Šiemet mūsų tarnyba tapo pasaulyje plačiai žinomos organizacijos WSPA (Pasaulinės Gyvūnų Globos Draugijos) nariais, kuri vienija daugiau kaip 190 įvairių gyvūnų globos organizacijų iš viso pasaulio. Taip at esame Pasaulinės veterinarinės tarnybos nariais (angl. Worldwide Veterinary Service, santr. WVS). Dar pradėjome bendradarbiavimą su atsakingais kai kurių miestų savivaldybių bei Valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų pareigūnais dėl gyvūnų gerovės taisyklių ir pagrindinio LR gyvūnų laikymo ir globos įstatymo tobulinimo.

Kaip šiemet pažymėjote gyvūnų globos dieną?
Surengėme švietėjiškus renginius Vilniuje Mokytojų namų kiemelyje ir Kaune prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“. Abiejų renginių metu, dalyviai ir praeiviai buvo pažindinami su mūsų tarnybos veikla ir svarbiausiais tikslais, tarnybos savanoriai intensyviai dalino lankstinukus apie kastraciją ir sterilizaciją, buvimą atsakingu šeimininku. Pasaulinės gyvūnų dienos proga mūsų tarnybos savanoriai sudalyvavo dviejose tiesioginės transliacijos Lietuvos radijo laidose, kuriose buvo diskutuojama apie gyvūnų gerovės problemas, įstatymus ir ką reiktų daryti, kad šiuometinė situacija pradėtų keistis, kvietė visuomenės narius būti atsakingais savo augintinių šeimininkais ir labai gerai apsvarstyti savo galimybes prieš nusprendžiant įsigyti naują augintinį. Dar buvome pakviesti išsakyti savo nuomonę ir pristatyti savo veiklą spalio 2 dieną Lietuvos gyvulininkystės institute, Baisogaloje organizuotoje konferencijoje, kurioje pranešimus taip pat skaitė Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Kazys Vytautas Trainys, docentė dr. Albina Aniulienė, Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas veterinarijos gydytojas Benas Arūnas Noreikis bei daug kitų Lietuvos gyvulininkystės instituto darbuotojų. Konferencijos dalyviai prie Komaro dvaro paleido 135 balionus, simbolizuojančius 135-uosius Gyvūnų globos metus Lietuvoje. Tikimės, kad kitais metais dar garsiau pažymėsime šią dieną ir dar labiau atkreipsime dėmesį į gyvūnus ir egzistuojančias problemas.

Kokius gyvūnėlius “priimate” į savo tarnybą?
Priklauso nuo to, kas iš savanorių tuo metu turi laisvos vietos, deja, būtent vieta padiktuoja, kokį gyvūną galime priglausti. Pasitaiko, kad žmonės prašo priglausti laukines suaugusias kates. Mūsų ir daug ilgesnė užsienio organizacijų praktika jau įrodė, kad lauke užaugusi katė labai retai sugeba pasitikėti žmogumi ir darniai sugyventi. Todėl patariame tokių gyvūnų nebandyti jaukinti, o sterilizuoti ir palikti jas gyventi ten, kur jos pripratusios ir kur jomis dažniausiai pasirūpina kokia nors geraširdė kaimynė. Labai veiksminga yra užsienyje taikoma programa, kurios metu katė yra sugaunama, sterilizuojama, paskiepijama ir paleidžiama atgal. Ji nebesusilaukia kasmet kelių vadų kačiukų, todėl yra daug stipresnė fiziškai, sėkmingai gina teritoriją nuo atėjūnų - naujų kačių ir baigia savo dienas ten, kur išaugusi, ir kur geriausiai jaučiasi.

Ką reikėtų keisti, kad būtų kuo mažiau benamių gyvūnėlių?
Žmonių požiūrį į gyvūną. Šiuo metu vyrauja požiūris, kad gyvūnėlis – daiktas, kuris papuošia aplinką, suteikia namams jaukumo, vaikams linksmumo, kartais – ypatingai kovinių veislių šunys - apgaulingą saugumo jausmą. Tačiau, deja, įsigijus gyvūną, namo atkeliauja labai daug pareigų. Gyvūnas gyvena apie dešimt ir daugiau metų. O vaikams jis nusibosta jau po kelių savaičių. Suaugusieji taip pat keičia savo gyvenimo būdą – vieniši, paėmę gyvūną, kad būtų linksmiau, susiranda antrą pusę ir labai dažnai, atsiradus trečiajam, nutaria, kad gyvūno nebereikia. Prieglaudose pilna benamių gyvūnų, tad ar ne verčiau priglausti vieną jų, nei savo augintinio vada papildyti benamių gyvūnų skaičių. Žmonėms trūksta švietimo, informacijos, tačiau dažnas ir pats nepasidomi prieš įsigydamas augintinį.

Ko dabar labiausiai reikia “Pifui”?
Atsakingų, iniciatyvių, degančių idėjomis ir sugebančių jas įgyvendinti savanorių, kurie galėtų skirti laiko mūsų veiklai. Taip pat nuolat trūksta savanorių, galinčių globoti gyvūnus. Ir žinoma – paramos.

Taigi, jei turite laisvo laiko, mylite gyvūnus, norite ką nors paremti ar tiesiog ieškote sau draugo, galite kreiptis į „Pifą“. Daugiau apie „Pifo“ veiklą galite sužinoti svetainėje www.pifas.org

Tekstas Gabijos Nesovaitės

Rodyk draugams


Komentarai



Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.