BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jis stiprių rankų ir didelės ištvermės reikalaujančios sporto šakos atstovas. Jis negali gyventi be šveicariško šokolado ir gamtos. Jis su savo mylimąja – valtimi – Pekino Olimpinėse žaidynėse užėmė aštuntąją vietą. Taip, tai kylanti akademinio irklavimo žvaigždė Mindaugas Griškonis. Nors abu buvome peršalę, tačiau šlakelis karštos arbatos ir pokalbis prasideda.

CEPELINAI AR ŠOKOLADAS?

Žiemą, kada vandenį sukausto ledas, Jūs sportuojate sporto salėse. Galbūt žiema yra atokvėpio metas?
Priešingai, šis laikotarpis, nuo spalio iki balandžio, kada svarbių varžybų nėra, yra pats sunkiausias. Tai yra fizinio pasiruošimo metas, kada diena iš dienos treniruojiesi sporto salėse, bėgi krosus, slidinėji.
Fizinis pasiruošimas yra labai svarbus, nuo jo priklauso tavo rezultatai sezono metu, todėl kas dieną turiu po dvi treniruotes: rytinę, vėliau pietūs - poilsio ir atokvėpio metas, o vakare vėl kimbi į darbą. Prieš svarbias varžybas fizinis krūvis yra mažinamas, ruošiesi psichologiškai.
O kaip įgyjate tuos tvirtus psichologinius pamataus ir nugalite starto jaudulį?
Tiesiog stengiesi gyventi įprastą dieną. Svarbiausia, nieko neekspermentuoti su savo organizmu. O psichologinis pasiruošimas ugdomas kartu su metais, praleistais profesionaliame sporte.
Tad cepelinų prieš varžybas nevalgote?
Jokiu būdu! ( nusišypso). Tai būtų beprotybė.
Esatę dirbęs Šveicarijoje. Galbūt suvalgote gabalėlį šveicariško šokolado po sunkių varžybų?
Taip, tiek Šveicariją, tiek jos šokoladą aš dievinu. Iš šios šalies visada grįžtu pilnais lagaminais šokolado. Žinoma, daug šio skanėsto išdalinu lauktuvių, tačiau pasilieku ir sau gardesnį kąsnelį.

Į ŠILTUOSIUS KRAŠTUS SU MYLIMĄJA… VALTIMI

Jūsų darbas neatsiejamas nuo nuolatinių išvykų. Jūs kaip gandrai, atšalus orams, skrendate į šiltuoius kraštus.
Taip, nuolatinės stovyklos Ispanijoje, Šveicarijoje yra mūsų darbo dalis. Dažnai lietuviškos žiemos ir nematai. Sausį išvažiuoji, grįžti vasarį, pabūni porą savaičių ir vėl išskrendi. Tik gaila, kad dažnai bagažas dingsta.
Jūs visados į visas varžybas vežatės tą pačią - savają valtį?..
Valtis akademiniame irklavime vaidina svarbų vaidmenį. Nors tokios pat rūšies yra pagaminama, pavyzdžiui, šimtas valčių, tačiau kiekviena yra skirtinga. Prie valties turi priprasti, ją jausti, todėl dažnai mūsų sporto atstovai valtį prilygina moteriai, kai kurie net vardus duoda.
O kokių dar savybių reikalauja ši sporto šaka?
Pirmiausia, tai ištvermės sportas, tavo svarbiausi organai – širdis, plaučiai – turi labai gerai funkcionuoti. Kita vertus, nebūtinai turi būti kažkoks stipruolis ar milžinas, nes jėga gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pasodink, bet kokį stipruolį į valtį, jis nepairkluos.
Mes, sportininkai, sakome: suplėšys vandenį, nes nemokės pajusti nei valties, nei vandens.
O kodėl nukrypote nuo antrosios Lietuvos religijos krepšinio ir pasirinkote tokį fiziškai sunkų vandens sportą?
Keista, bet būtent krepšinis atvedė mane į irklavimo sportą. Su draugais ėjome žaisti krepšinio irklavimo bazėje, o taip jau nutiko, kad krepšinio kamuolį iškeičiau į irklus ir jau dešimt metų jų nepaleidžiu. Kuo toliau, tuo labiau man patiko. Mano tėvai yra šios sporto šakos atstovai – gal dar ir genetika prisidėjo.

SLAPTA POLICININKŲ AISTRA

Galbūt dėl finansinių priežasčių atstovaujat vienam iš Lenkijos akademinio irklavimo klubų?
Akademiniame irklavime egzistuoja tos pačios komercijos ir klubų taisyklės kaip ir krepšinyje ar futbole. Deja, tik ne Lietuvoje, kurioje nėra veikiančių irklavimo klubų, egzistuoja tik fiktyviai įkurti klubai. Tuo tarpu Lenkijoje ši sporto šaka yra numeris vienas. Žinoma, tai yra darbas, kuris teikia ir malonumą, ir pinigų, tačiau, kada pradedi sportuoti tik dėl pinigų, tada jokių aukštesnių rezultatų nepasieksi.
Ar vandens sporto atstovai negręžia danties ant policininkų dėl Trakų sporto bazės likvidavimo? Kokia situacija yra šiandien?
Kažkada policininkai buvo tik svečiai – nuomodavosi patalpas, o dabar panoro pasisavinti visą irklavimo bazę. Trakų bazė ir kraštovaizdis yra vieni gražiausių pasaulyje. Visi sportininkai suvažiuoja iš tokių galingų valstybių kaip Rusija, Ukraina ir sako, kad tokio vaizdo dar nėra matę. Irkluoji ir grožiesi panorama, dėl to man ir patinka šis sportas, kad visada būni gamtoje, o ne prakaito pritvinkusioje salėje.
Girdėjau, kad ir fizika turi svarų indėlį, siekiant pergalių?
Taip, fizikos žinios šiame sporte irgi praverčia. Čia egzistuoja tie patys fizikos dėsniai: kūno judėjimas, masės išnaudojimas, nes ir valtis, ir tu esate du skirtingi kūnai, o turite kuo greičiau pasiekti tą bendrą tikslą – finišą.
O kokį pažymį Jūs turėjote mokykloje iš fizikos?
Aš buvai humanitaras, tad net neprisimenu kaip man ta fizika sekėsi (nusišypso). Gerai, kad mano treneris yra fizikas, todėl jis paruošia techniškai, o man lieka tik atiduoti visą save ir dirbti, dirbti, dirbti.

OLIMPINIAI PLANAI

Kokie artimiausi tikslai? Gal Londono Olimpiada?
Olimpiada yra neprognozuojamas dalykas, tai labai sunkus psichoginis išbandymas sportininkui. Dažnai sezono lyderiai nelaimi medalių, nes jiems labai sunku emociškai, jie patiria didžiulį visuomenės spaudimą – visi tikisi medalių. Turi būti taip susikaupęs ir gerai pasiruošęs, kad tą valandą, tą minutę tu parodytum savo geriausią rezultatą, dėl kurio dirbai ketverius metus.
O Jums pavyko parodyti tą rezultatą būtent tą akimirką, kada skrodėte Olimpinius vandenis?
Manau, kad pirmoji Olimpiada mano sportininko karjeroje yra geras rezultatas. Be to, irklavime 22 metai yra tik pati jaunystė. Dažniausiai geri rezultatai pasiekiami apie trisdešimtuosius metus, kada sportininkas yra subrendęs ir patyręs.
Ko Jūs pats tikėjotės ir kas nustebino šioje sporto šventėje?
Rezultatas buvo šiokia tokia maloni staigmena – užimta aštunta vieta. Taip pat puikios sąlygos, ideali organizacija ir sporto bazės. Kinai tikrai padirbėjo iš peties. Žinoma, iš pradžių buvo sunku priprasti prie kaitros, o ant vandens saulė dar kaitresnė, bet adaptavomės. Olimpiada yra tas tikslas, kurį pasiekti yra labai sunku. Mūsų sporto šakoje nėra olimpinių normatyvų, o kelialapį iškovojį pagal užimtą vietą Pasaulio ar Europos čempionatuose.
Koks tas gyvenimas virė Olimpinių žaidynių metu?
Jūs gal geriau papasakokite (juokiasi). Mes, sportininkai, matome mažiau negu žiūrovas prie televizoriaus ekrano. Aš nedalyvavau nei atidaryme, nes kitą dieną laukė startas, todėl iš vakaro kaupiausi atsakingam momentui, nei Olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, nes buvau jau grįžęs į Lietuvą, todėl tik grįžęs namo bandžiau atsigriebti ir įdėmiai sekiau mūsų tautiečių pasirodymus.
Akademinis irklavimas labai įdomiai skamba, kodėl jis pavadintas akademiniu?
Irklavimas atsirado būtent Anglijoje ir buvo paplitęs tarp akademinio jaunimo. Pirmosios irklavimo komandos kūrėsi universitetuose, o jų studentai tapo pirmaisiais irkluotojais. Šiaip irklavimas yra viena iš seniausių Olimpinių rungčių, pelniusi Lietuvai per visą jos gyvavimo laikotarpį daugiausia Olimpinių medalių.
Kiek skirtingų rankų kremų esate išbandęs nuo pūslių, kurias palieka Jūsų mėgstamas irklavimas?
Oi, patikėkite, daug, labai daug!

Autorė Dovilė Trepkevičiūtė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.