BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ten telefonas ima čirkšti, vos tik padedamas jo ragelis po pokalbio. Ir taip ne vienas telefonas. Ir net ne viena linija. Ten kalbama apie mažų žmonių dideles problemas ir rūpesčius. Ten ne vienas vaikas suranda supratimą bei paguodą, kai artimieji arti tik fiziškai, kai santykiai su draugais svyruoja lyg karuselėje, o ir kiti rūpestėliai puola tarsi gripas po pasitaškymo pavasarinėse balose.
Vaikų linija – tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Apie į tarnybą besikreipiančius vaikus, joje dirbančius savanorius bei misiją – skatinti vaikų šypsenas – pakalbėti sutiko psichologė, Vilniaus Vaikų linijos projektų koordinatorė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Apie tarnybą…
Rudenį vienuolikos veiklos metų gimtadienį atšventusi psichologinės pagalbos tarnyba šiandien gyvena ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.  Pasak psichologės J. S. Jasiulionės, džiugu tai, jog nestinga savanorių, norinčių mokytis ir padėti vaikams bei paaugliams, tačiau tas pagalbos poreikis, apie kurį signalizuoja patys vaikai, kelia ne tiek džiaugsmą, kiek rūpestį. Šiuo metu Vaikų linijos padaliniai įsikūrę trijuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), bet besikreipiančiųjų tiek, jog poreikis viršija Vaikų linijos galimybes keliasdešimt kartų. Tai atsakymas tiems, kurie sako, esą neįmanoma prisiskambinti. Žinoma, tie, kam nepavyksta pasiekti Vaikų linijos telefonu, turi galimybę rašyti elektroninį laišką, bet faktas – išsikalbėjimas rašant vargu ar išeitis tam, kuriam pirmiausia reikia supratimo ir palaikymo. Palaikymo tą akimirką, kai sunku, o ne tada, kai sulauks atsako į laišką.

Savanoriai…
Visuose trijuose tarnybos padaliniuose šiuo metu dirba apie 60 savanorių ir kasmet ruošiamos naujos jų grupės. Tai jauni 18 – 25 metų žmonės, dažniausiai studijuojantys socialinės pakraipos mokslus, o kartais tiesiog asmenys, turintys laiko ir norintys padėti vaikams. Visi jie lanko specialius parengiamuosius kursus, kuriuose su psichologais dažniausiai praktinių užsiėmimų forma išmoksta pagrindinius tokio darbo principus. Po kursų savanoriai pradeda darbą Vaikų linijoje. Psichologė J.S. Jasiulionė pasakoja, jog, nors savanoriai dar kursų metu mokomi negyventi vaikų problemomis, visgi atsiranda jaunųjų savanorių, kurie pernelyg stipriai patys išgyvena dėl besikreipiančių. Tai naujokų problema, kurios sprendimui tarnyboje organizuojami pokalbiai, diskusijos, kad būtų gebama išlaikyti distanciją.

Patraukli vaikams…
Per ilgą darbo laiką jau spėta įsitikinti: Vaikų linija mažieji pasitiki. „Vaikai kalbėti visada nori, tik kartais nežino, kaip. O linija patraukia tuo, kad čia jie nesulaukia kritikos. Besikreipiantieji jaučiasi saugūs, nebijo, kad bus nesuprasti. Žinoma, taip pat patrauklu yra tai, jog čia visi lieka anonimais“, pasakoja psichologė J. S. Jasiulionė. Faktai rodo – vaikams informacijos apie Vaikų liniją pakanka. Tai mokyklų darbuotojų įdirbis. Lankstinukų ar plakatų aptikti galima bene kiekvienoje mokykloje. Apie šią psichologinę tarnybą gali nežinoti nebent pradinių klausių mokiniai, kurie dar nėra tiesiogiai susidūrę su tokia informacija.

Vaikai skambina…
O vaikai kreipiasi ne po vieną ir ne po du kartus, tik dėl techninių niuansų skambučių forma to stebėti neįmanoma. Štai elektroniniai laiškai atskleidžia: nors stengiamasi vaikus nukreipti į jų pačių aplinką ir ten ieškoti supratingų žmonių, visgi vaikai su savanoriais dažnai užveda tikrą susirašinėjimo varikliuką. „Dalis vaikų savotiškai prisiriša, nors tai nėra pageidautina“, sako psichologė.
Paklausus, ko vaikai tikisi skambindami į Vaikų liniją, psichologė analizuoja:“ Vaikai dažniau tikisi patarimų ir net nustemba, kai mes atsisakome jų duoti. Nekeista, juk taip jie yra įpratę savo aplinkoje. Liūdi? Neliūdėk. Susipykai su draugu? Nieko, bus tų draugų. Kalbėjimo su savanoriais procese vaikai pajunta paties išsikalbėjimo ir analizavimo naudą. Mes skiriame didesnį dėmesį pačiam išsikalbėjimui. Tai vaikams – savotiška prabanga.“

Vaikas, skambinantis į Vaikų liniją…
Pasak psichologės J. S. Jasiulionės, bendrų charakteristikų apie vaiką, besikreipiantį į Vaikų liniją, išskirti negalima, bet dažniausiai tai 12 – 15 metų vaikas, kuris nori ir moka kalbėti. Skambinančiųjų tiek mergaičių, tiek berniukų skaičius maždaug vienodas, o štai elektroniniu būdų žymiai dažniau kreipiasi mergaitės. Kodėl? „Tai siejama su raiškos būdu. Kas dažniau rašo dienoraščius? Mergaitės. Joms tai priimtiniau negu berniukams“, komentuoja psichologė.
Apžvelgiant vaikų problemas ryškėja, kad didžiausias jų rūpestis – santykiai su tėvais. Taip pat yra aktualu santykių su draugais niuansai. Mažų žmonių didelių problemų sąraše toliau sutinkame prievartos klausimą, patyčių keliamą siaubą…
Yra ir specifinių temų, tokių kaip savižudybė. Tuomet visas dėmesys ir pastangos skiriamos vaiko gyvybės išsaugojimui, o tik vėliau - psichologinei konsultacijai. Taip pat vyresnieji neretai prabyla apie egzistencinius klausimus.

Lietuva pasaulio ir Europos kontekste
„Pasaulio kontekste lyginti būtų sudėtinga, nes, tarkime, Afrikoje ar Azijoje vyrauja kitos problemos (badas ir pan.), tačiau Europoje mes nesame išskirtiniai“, analizuoja psichologė. Tiek besikreipiančiųjų skaičiumi, tiek ir problemų specifika mes esame panašioje situacijoje su daugelio kitų Europos šalių psichologinėmis vaikų tarnybomis.
Tik vienas įdomesnis bruožas apžvelgiant Lietuvos vaikų pagrindinių problemų sąrašą – su brendimu ir seksualumu susiję klausimai. Jie sąraše aptinkami ne pirmoje dešimtyje aktualiausiųjų. Kodėl? „Vienos iš Vokietijos vaikų psichologinės tarnybos problemų sąraše ši tema – pagrindinių penketuke. Lietuvos vaikai nori tokių temų, bet nedrįsta kalbėtis. Tai lėmė istoriniai dalykai. Juk iki šiol tėvai labai vangiai kalba apie tai su vaikais“, sako psichologė J. S. Jasiulionė.

Vaikų linijos ateitis
„Juokaujame, kad Vaikų linijos vizija – užsidaryti, kad vaikams nebereikėtų psichologinių konsultacijų, kad viską, ko jiems reikia, rastų savo šeimoje, savo aplinkoje, bet vargu, ar tai įmanoma…“, svarsto J. S. Jasiulionė.
O kol psichologinių konsultacijų vaikams reikia kaip oro, žemiškas psichologinės tarnybos darbuotojų ir savanorių siekis – atidaryti daugiau linijų. Nepaisant to, kad Vaikų liniją remia įvairios verslo bendrovės, noro įgyvendinimui visgi trūksta lėšų.
Psichologė J. S. Jasiulionė šypsosi:“Kalbėti galima ne tik su Vaikų linija. Svarbiausia – nekentėti tyloje“.

Komentuoja Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis

Kaip kilo VAIKŲ LINIJOS idėja ir kaip sekėsi ją įgyvendinti?
Idėja įkurti Vaikų liniją kilto doc. Dainiui Pūrui. 1997 m. Vaiko raidos
centre jis įkūrė Vaikų liniją kaip to centro padalinį, kur ji ilgai ir gyvavo.
Vėliau šis padalinys tapo atskira ir savarankiška organizacija.

Vienuolika gyvavimo metų: koks buvo šis kelias?
Sunkus ir įdomus. Žmonės, ateinantys į Vaikų liniją, yra nuostabūs,
turintys daug energijos, noro prisidėti prie geresnės vaikų savijautos.
Organizacijos gyvenimas - sudėtingas, nes nuolatos reikia
įrodinėti jos reikalingumą. Mums patiems aišku, kad vaikams esame labai reikalingi,
bet tai reikia įrodyti aplinkiniams.

Šiandieninė situacija… Daugėja besikreipiančiųjų?
Besikreipiančiųjų daugėja tik tiek, kiek mes padidiname galimybes
atsiliepti įjungdami papildomą liniją ar pailgindami darbo laiką. Nes į Vaikų liniją
skambina daugybę kartų daugiau vaikų nei mes galime atsiliepti.

Su kokiomis problemomis susiduria pati VAIKŲ LINIJOS pasichologinė
tarnyba?
Sakyčiau, kad pagrindinė problema - kaip atrasti vietą po saule ir įrodyti,
jog tokia tarnyba reikalinga, kad ji prasminga tiek ateinantiems
savanoriams, tiek vaikams, kurie gauna paramą telefonu bei internetu.

Fotografas Tomas Piliponis
Autorė Jūratė Ablačinskaitė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



2 komentarai

  1.    už vaikus 2009-10-01 15:04

    Patinka man altruistai, “už gerį”, “už ateitį” ir t.t. Tik klausimas, kaip tokioms tarnyboms tapti labiau matomoms? Gerai, kad toks nekomercinis žurnalas skiria dėmesį šiai temai! ŠAUNUOLIAI!

  2.    bembis 2009-10-01 15:55

    Teko man keleta menesiu ten pasavanoriauti. Tai galiu pasakyti, kad kolektyvas ten puikus. Na, o darbas, tai ne is lengvuju, patikekit. Gaila, kad aplinkybes kiek kitaip pakoregavo mano gyvenimo planus ir as turejau palikti si darba :( Sekmes ten dirbantiems :)

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.