BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šis žodis kėlė šiurpą ir mistiką Japonijos gyventojams jau VI a. Jų stebuklingi gebėjimai pereiti vandenį, peršokti aukščiausias sienas, netikėtai pradingti ir šiandien yra verti Holivudo scenaristo plunksnos. Vieniems nindzė asocijuojasi su profesionalaus žudiko vaidmeniu, kitiems su bebaimiais kovotojais, o kai kuriems (kaip ir manajam pašnekovui Zenonui Urbonui) - tai gyvenimo būdas. Vis dėlto, kokias paslaptis ir stebuklus slepia aštrusis nindzės kardas?

Nindzė - Holivudo terminas arba pradžių pradžia
Nindzės buvo feodalinės Japonijos elitiniai kariai, specializavęsi žvalgyti, šnipinėti ir žudyti svarbius asmenis. Tuos, ką Holivudas įpratino vadinti nindzėmis, Japonijoje vadino šinobi no mono - slapta prasiskverbiančiais žmonėmis. Šis koviniuose filmuose linksniuojamas žodis, kurį sudaro du hieroglifai: nin reiškia kęsti ir ką nors atlikti paslapčia, o dzia reiškia žmogų, atsirado tik praėjusiame amžiuje.Vienas pirmųjų šio amato pradininkų buvo Otomo-no Saidzinas, kuris tarnavo kaip ištikimas žvalgas savo princui Setokui Taisi. Saidzinas buvo savita rišamoji grandis tarp savo ponų ir paprastų žmonių. Persirengęs elgeta jis išeidavo už princo rūmų sienų, kad viską stebėtų, klausytųsi, įsimintų. Nuo to laiko žvalgyba tapo pagridiniu šių karių darbu, o anonimiškumas - svarbiausia vertybė.

Prieš pradedant interviu Lietuvos nindzų tėvas ir Ninjutsu pradininkas Lietuvoje Zenonas Urbonas paklausia:
-   Kokios spalvos šalia gulintys du čiužiniai?
-   Raudonos ir žalios, - pasimetusi atsakau aš.
-   Vadinasi, mes susitarėme dėl terminų, galime kalbėti, - tarė pašnekovas ir pokalbis prasideda.

Jūs Ninjutsu meną praktikuojate daugiau nei dvidešimt metų, tačiau dauguma žmonių net nemoka taisyklingai ištarti šio žodžio. Papasakokite plačiau apie šį kovos meną.
Ninjutsu - tai pergalių menas, kuriame kova yra visai nereikalinga. Nindzės nesiekia kovos, joms svarbiausia pasiekti pergalę ir likti nepastebėtiems. Tradicinių kovų atstovai siekia laimėti, liaudiškai tariant „daužydami snukius” ar trenkdami su kuolu per galvą. Ninjutsu tai ne smukiamūšio menas, tai mąstymo procesas. Jeigu reikėtų man jį sužeisti (parodo į greta esantį žmogų), aš nepulčiau prieš jį mosuoti kumščiais, o pakviesčiau išgerti arbatos, tačiau niekas nesakė, kad jo puodelyje nebus nuodų (šelmiškai nusišypso).
Kodėl pasirinkote šį kovos meną?Kas davė pagrindinį impulsą?
1968 m. atsiverčiau tuometinį „Mokslo ir gyvenimo” numerį, kuriame buvo straipsnis „Nindzių pilis”, tais pačiais metais perskaičiau dar vieną straipsnį „Nindzės profesija ir menas”- tai buvo du grūdai į alkaną dirvą. Žinoma, tada aš buvau jaunas ir taip gyvenimo aplinkybės susiklostė, kad teko garbė būti pirmajam iš Lietuvos gavusių sertifikatą. Pradžia buvo sunki: besidominčių žmonių mažai, pats esi visiškas nulis.
Ką atsakytumėte žmonėms, kuriems žodis nindzė asocijuojasi su filmų sukurtu profesionalaus žudiko įvaizdžiu?
Taip ir yra , tačiau filmuose rodoma, kad nindzė bėga, meta žvaigždutes, peilius ir kardus ir priešas žūva. Realybėje priešas ėjo, pasijuto blogai ir numirė, nesvarbu, kad burna pilna musmirių. Jeigu įsigysite priešą nindzę, tai ir mirsite nežinodami, kas tapo jūsų mirties priežastimi.
Kodėl žmonės lanko jūsų vedamas Ninjutsu treniruotes? Norėdami tik apsiginti?
Nemanau, kad žmonės labai nori apsiginti. Aš jau dvidešimt metų vedu merginų savigynos kursus. Manote žmonių susirenka daug? Deja, niekam tai neįdomu, nesvarbu, kad turi gerą produktą. Dažnai žmonės ateina po užpuolimo norėdami išvengti tokios situacijos antrą kartą. Treniruočių metu mankštinamės, žaidžiame, pasimušame, pasikalbame.Vaikai išmoksta „nelabai” verkti, kai skauda, kyla fizinio ir psichologinio pasirengimo lygis, nes 24 val. išstovėti ant rąsto nebeužtenka tik fizinės jėgos, reikalingas geras psichologinis pasiruošimas.Vasarą rengiame įvairias stovyklas.
Kokias užduotis atliekate jų metu? Būna linksma?
Man labai (smagiai nusišypso). Stovyklos metu galime išbandyti įvairiausius dalykus, kurių negalime atlikti salėje: tai ir išgyvenimo pratybos, laipiojimai, karstymaisi. Tenka ir per mašinas vartytis, ir iš važiuojančių traukinių šokinėdavome, kai dar baudų nebuvo.
Ką veikia šiuolaikinis Ninjutsu kovotojas? Ar egzistuoja kokios nors varžybos?
Anksčiau dalyvaudavome varžybose, tačiau dabar jau nebadalyvaujame, nes varžybų metu smūgiai yra pavojingi ir per daug rizikingi. Vienas smūgis ir tavo smegenys patirs neatitaisomą žalą. Žinoma, egzistuoja įvairios apsaugos, tačiau tai tampa jau nebe kova ir prieštarauja pagrindinei Ninjutsu filosofijai - išvengti kovos kiek tai įmanoma, stengtis primesti savo kovos taisykles. Aš galiu kovoti su G. Kasparovu, bet ne šachmatais. Aš galiu kovoti su M. Taisonu, bet ne bokso ringe, o prie šachmatų lentos.
Dažnas Ninjutsu kovotojas dirba kaskadininku. Pradžią tam davė ne kas kita, o tas pats šokinėjimas iš traukinių pro langus. Šį mūsų triuką pamatė Lietuvos Kino studija ir filmuojant „Robinhudą” daugelis mano vaikų dirbo kaskadininkais, nes jie moka saugiai nusiristi nuo laiptų, nukristi nuo sienų. Mūsų žaidimas virto papildoma profesija.
Kokia amunicija buvo apsiginklavę senovės kariai ir šiuolaikinės nindzės?
Kiekvienas padorus ir normalus žmogus turi nešioti tokią liemenę (pašnekovas atsistoja ir pasiima nieko neišsiskiriančią liemenę, žvilgsnis krypsta tik į daugelį kišenių, kuriose, pasirodo, slepiasi visas ginklų arsenalas.) Ši liemenė padeda ištikus visiems gyvenimo nesklandumams ir negerovėms. Kaip ir minėjau, nindzių pagrindinis tikslas - išvengti kovos. Kam tie laurai ir gėlės, kai bulvės žydi? Matydamas artėjantį samurajų su kardu ir žinodamas, kad kardas - pagrindinė smogiamoji šio kario galia, nindzė trenkdavo į žemę kiaušinį, kuris būdavo pripildytas sumaltų stiklo šukių, pipirų, druskos ir pelenų, priešas prarasdavo orientaciją, besiraitydamas nuo akis griaužiančio mišinio. Tokį Metsubushi šiais laikais pakeitė ašarinės dujos. Kitas įrankis - tai mano kočėlas mažiems koldūnams gaminti (nusijuokia ir išsitraukia, mažą medinį pagaliuką) - tai Javara, medinis pagaliukas, kurio pagalba, galima stuktelti į skausmingus taškus. Jeigu jums spiria, jūs atstatote šį pagaliuką, tai labai skausmingai atsiliepia priešininko keliui. Egzotiškų ginklų grupei priklauso suirikenai, arba kitaip vadinamosios žvaigždutės - nindzių mėtomos geležtės, tačiau tai ginamasis ginklas, ne puolamasis, kaip mėgsta vaizduoti filmai, kad nuo suirikenų priešas miršta.
Pagrindiniai ginklai arba jų veikimo principai pasiliko tokie patys. O pagrindinė nindzės funkcija būti žvalgu išliko ir šiandien?
Ir taip, ir ne… Praktiškai kiekvienos šalies žvalgyba tam tikra prasme yra nindzės. Darbo metodai ir principai išlieka tokie patys, keičiasi tik forma. Nebebėgioja specialiosios tarnybos, laikydamos už nugaros kardą ir galvodamos, ką čia nukirtus. Išliko mokėjimas maskuotis ir įsiskverbti į priešo teritoriją, kurioje privalai išlikti nepastebėtas. Senovės Japonijoje jau tada nindzės turėdavo dvilypį gyvenimą: dieną būdavo paprasti amatininkai ar batsiuviai, o naktį šliauždavo, kur reikia, ir klausydavo, ko reikia. Šiandien bambukinę lazdelę slaptiems pokalbiams išgirsti pakeitė moderniausios pasiklausymo priemonės, vadinamosios „blakės”, o tamsiai pilką nindzių aprangą (tik filmuose ji vaizduojama juoda) pakeitė kamufliažinė.
Kodėl nindzės vadinamos Japonijos stebukladariais?
Nindzės buvo žvalgai, kurie sugrįždavo visada. Išsisukti nuo priešo gniaužtų jiems padėdavo įvairiausia puokštė triukų. Tai buvo ne tik karo ekspertai, bet ir nuostabūs aktoriai. Rengiant operaciją, tikslas būdavo išlikti nepastebėtam, o jei pastebėdavo, tai ne tik išsaugoti savo gyvybę, bet ir pasprukti pademonstravus įspūdingą šou. Pavyzdžiui, bėgti vandeniu, nesvarbu, kad po vandeniu sukalti stulpai ir jis 10 dienų mokinosi jais eiti, arba peršokti didžiausias gynybines sienas. Visiems tai atrodė neįtikėtina ir prilyginama stebuklui - formavosi nindzių kaip mitinių herojų kultas, kuris dar labiau privertė tiek gerbti, tiek bijoti šių karių.
Kokios svajonės ir siekiai sukasi jūsų galvoje?
Norėčiau netikėtai laimėti milijoną, kurį panaudočiau klubo atnaujinimui ir Ninjutsu populiarinimui Lietuvoje.

Autorė Dovilė Trepkevičiūtė
Fotografas Tomas Piliponis

Patiko (4)

Rodyk draugams


Komentarai



11 komentarai

  1.    Paulius 2009-11-28 22:35

    Puikus interviu Zen.

  2.    Antanas 2010-03-06 16:54

    Mano jaunelis jau 6 metai lanko ninjutsu moksleiviu rumuose, jam 10m., kur treniruoja Zenonas?

  3.    Andrius 2010-05-10 10:04

    Pritariu Pauliui :)

    Zenonas treniruoja Algirdo g. 23, priešais Policijos Komisariatą, netoli Mindaugo g. 11 esančios Maximos. ..

  4.    Markas 2010-05-24 20:07

    Manau, kad Zen ne tik puikus ninjutsu, bet ir gyvenimo treneris.

  5.    Karolis 2010-06-06 05:52

    Zenonas yra puikus zmogus, mokytojas, draugas. Man labai pasiseke kad ji pazystu ir galiu ji vadinti savo mokytoju!

  6.    Agentas_240823-4091634 2010-07-07 14:41

    Uzskaitom !

  7.    Artur 2010-07-12 22:51

    Zen yra vienas is nedaugelio zmoniu, kurios as gerbiu. Aciu uz viska! Labai malonu, kad as ji pazistu.

  8.    justAS 2010-07-28 20:18

    Interviu puikus! Po sito interviu pakeiciau savo nuomone apie ninjutsu.

  9.    Andrius 2010-08-24 16:20

    Normalus, kiek arogantiskas interviu. Save gerbiantis mokytojas niekada nesakys, kad mano propaguojamas kovos menas yra pranasesnis uz kitus…

  10.    paslaptingas 2010-08-24 23:48

    Esu tailando bokso bei karate kovotojas. Mane visa jaunyste domino nindziu kovos menas ju istorija, ginklai, apranga, bei mastymas. Dabar pats pradesiu lankyti savo malonumui. Noriu patobuleti dvasiskai ir truputi ismokti su ginklais technikos ir bent kulverscius kokius ismokti :) Tiesiog dziaugiuosi, kad yra tokios kovos menu mokyklos kaip nindziu. Su pagarba!

  11.    Rimutė 2010-11-12 07:23

    Mes suprantame kovų meną, kai matome atliekant profesonalą, manau, kad tai kiekvieno gimusio piliečio vaikystė, nesvarbu ar jis auga su mama ar tėčiu, namuose ar gamtoje. Visi mokinasi vaikščioti ir bėgioti, o tik keletas tampa Ninze. Pastebėtina, kad tai neturime supratimo ir tampame blogi zmonės, be judėjimo ir supratimo kunui, sau ir kitiems. Vienas mokytojas to neistengs padaryti, tai turi visa lietuva išeiti į parkus ir išmokti nors greitai judėti,o tai gali padaryti jų mokiniai, kurie jau išmoko pritupt, atsistot, apsisukt, nugriut ir nubėkt. Organizuokite prie jūros Smiltynėje, Melnaragėje, Giruliuose, Palangoje, Šventojoje ir kitur. Norėčiu, kad įjunktumėte vandens batų konkursus ir prizus, tai pagerintu turistų srautą tiek žiemą, tiek vasarą, manau, kad sandalai neskęsta, jei jų padas padarytas iš kiaulės odos ir sielos, kuri leidžia kilti, o ne skesti, tai gali tik Ninzės…

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.