BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Devyniolikmetė Laura studijuoja Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, dirba VU radijo stotyje „StartFM“, be to, yra muzikinės grupės SC narė. Tačiau visos šios veiklos Laurai neužtenka. Parašiutizmas, kaip ji pati teigia, buvo dar vienas naujas jos gyvenimo puslapis. Ekstremalius pojūčius dievinanti mergina svajoja šią neseniai atrastą aistrą paversti rimtesniu užsiėmimu ir įstoti į parašiutininkų klubą.

Pirmas kartas

Pirmąjį šuolį Laurai padovanojo tėtis gimimo dienos proga. Merginai teko kantriai laukti net aštuonis mėnesius – iki skrydžių ir šuolių sezono atidarymo. Sulaukusi vasaros, Laura nuskubėjo į Marijampolės aeroklubą. Kaip ir visi „naujokai“, ji išklausė valandos trukmės instruktažą, kaip elgtis ore ir nusileidus, vėliau mergina gavo ir šuolį įrodantį diplomą. Laura tvirtina, kad tai, ką ji jautė šuolio metu, yra neapsakoma. „Jaudulys, nuostaba, baimė, palaima,“ – taip Laura apibūdina patirtus įspūdžius. Vis dėlto pirmojo šuolio Laurai nepakako…

„Nutūpimas“ rugių lauke

Parašiutizmas Laurą išties sužavėjo – ji iki šiol yra dažna viešnia aeroklube. Nejaugi kraupios istorijos apie liūdnai pasibaigusius šuolius neatbaidė merginos nuo šio ne itin moteriško sporto? Laura džiaugiasi, kad rimtų traumų jai patirti neteko, tiesa, vieną nusileidimą ji teigia prisiminsianti ilgai. „Tai buvo gal vienuoliktas mano šuolis – kadangi norėjau patirti dar didesnių įspūdžių, šokau su desantiniu parašiutu. Vėjas buvo didelis ir aš „pagavau štoparą“ – tai besikartojantis vaizdas: žemė – oras, oras – žemė. Išsiskleidus parašiutui, viskas susitvarkė, tačiau aš nusileidau rugių lauke, kurį iš visų pusių supo griovys. Apie 30 kg sveriantį parašiutą teko permesti per griovį ir vilkti, kol į pagalbą atskubėjo kiti klubo nariai,“ – dabar jau šypsodamasi prisimena Laura.

Trys mitai apie parašiutizmą

Mitas nr. 1. Daugelis mano, jog pirmasis šuolis parašiutu bus kartu su instruktoriumi. Laura teigia, kad toks malonumas kainuoja penkiskart daugiau nei standartinis pirmasis šuolis iš 800 metrų aukščio apvaliu parašiutu (jo kaina apie 100 litų). Šuolis su instruktoriumi būna iš 3000 metrų aukščio, su „kengūros“ tipo parašiutu, kur laisvas kritimas trunka mažiausiai 40 sekundžių.
Mitas nr. 2. Manoma, kad pirmasis šuolis yra pats įspūdingiausias. Laura teigia, kad vis dėlto antras kartas ilgiau išlieka atmintyje: „Pirmojo šuolio metu plūstantis adrenalinas aptemdo protą. Išlieka vos kelios šuolio detalės. Antrąkart šokdamas, žmogus jau žino visą „scenarijų“, emocijos neužblokuoja atminties. Būtent antrojo šuolio metu pastebi žemę, mažyčius žmogelius apačioje, gamtos grožį. Gali nejučiomis pravirkti ar pradėti juoktis. Nusileidus šie įspūdžiai niekur neišnyksta“.
Mitas nr. 3. Po kiekvieno šuolio netenkama svorio. „Tikrai klysta tie, kurie taip mano. Jei tai būtų tiesa, mano instruktorius jau būtų seniai sunykęs,“ – juokiasi Laura.

Dėžė alaus – pliusas naujokui

Parašiutininkai, kaip ir kiekviena bendruomenė, turi savo kultūrą ir tradicijas. Pasak Lauros, didesnę dalį sudaro vyriška kompanija, bet yra ir kelios merginos. Parašiutininkų bendruomenė – tai nedidelis, uždaras ratas, kurį sudaro be galo linksmi žmonės. Kiekvienas norintis prie jų prisijungti, yra atvirai svarstomas žiuri, kurią sudaro visi klubo nariai. Pagrindiniai kriterijai, norint įstoti į klubą: ekstremalių pojūčių siekimas ir sugebėjimas nepasimesti bet kokioje situacijoje. Beje, kandidatas turi būti neteistas. Įstojęs susimoka standartinį mokestį. Dėžė alaus taip pat prideda pliusą prie asmenybės vertinimo. Žinoma, pilietis kur kas labiau vertinamas, jei dėžių būna daugiau. Toks pats mokestis laukia klubo nario, kai pirmą kartą tenka išsitraukti atsarginį parašiutą. Mūsų straipsnio herojė Laura kol kas nepriklauso klubui, tačiau tai tik laiko klausimas.

Saugumas

„Kalbant apie saugumą – parašiutizmas yra gana saugi sporto šaka, taigi nelabai tinkama savižudžiams,“ – juokauja Laura. Tačiau traumų, kaip ir kiekviename sporte, pasitaiko. Yra atskira parašiutizmo rūšis, vadinama „base jumping“. Ji ypatinga tuo, kad šuoliai vyksta nuo tvirto pagrindo: pastato, tilto, uolos. Laisvo kritimo laikas yra nedidelis, todėl būtina greita reakcija, palankios oro sąlygos, be to, reikia gerai išsistudijuoti vietovę. Dėl didelio aukų ir traumų skaičiaus ši parašiutizmo šaka nėra itin populiari. „Logiška – namažai užsiimančių „base jumping’u“ žūsta, tad nedaug jų ir lieka,“ – šmaikštauja Laura ir rekomenduoja būtinai pamėginti ne tokį pavojingą šuolį iš lėktuvo. Visiems pasiryžusiems išbandyti save, Laura linki gero oro, palankaus vėjo ir kuo mažiau jaudulio prieš pirmąjį šuolį.

Rodyk draugams


Komentarai



4 komentarai

  1.    Saulute 2008-12-09 22:41

    ak, kaip aš norėčiau išbandyti bent jau ką nors panašaus:)))

  2.    Julija 2008-12-17 23:48

    o as jau apturejau toki malonuma :} buvo fun ir patariu kitiem ;] tik, pries pakylant i ora, reiketu vis dar patikrinti, ar racijos tikrai gerai vekia (asmenine patirtis, po kurios nuskridau 5km i sona ir ore pirmojo suolio metu buvau kaip ir viena:) gerai viskas, kas baigiasi laimingai. zmones-pirmyn isbandyti ka nors naujo ir neatrasto ;] nuosirdziai rekomenduoju :}

  3.    Rute 2008-12-28 17:06

    Aha, atsimenu, kai aš pirmą kartą šokau, viena mergina paklausė: ar tiesa, kad nuo šuolių parašiutu krenta svoris? Instruktorius labai rimtai palinksėjo galva ir patvirtino: tiesa, nes maistui pinigų nebelieka :D

  4.    lialia 2010-07-07 21:45

    as irgi noreciau sokt su parasiutu… man 14 ;DD ziauriai noriu, noriu nugalet savo aukscio baime ;DDD

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.