BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išgirdę pavadinimą Swarovski kristalai, neretai susidarome prabangos, spindesio, žavesio įspūdingą reginį. Vis dažniau Lietuvos juvelyrikos parduotuvėse galima išvysti Swarovski papuošalų, pamatyti gatvėse vaikščiojančias merginas ir moteris, pasidabinusias šiais ypatingais kristalais bei dekoruojančias jais asmeninius daiktus: rankines, akinius, batus… Galų gale save tarsi vizitinę kortelę (įvaizdžio dalį) pristatančias per transporto priemones, t.y. brangiaisiais kristalais inkrustuotus automobilius. Bet ar visi žinome, kas gi yra tie Swarovski kristalai ir kokia jų atsiradimo istorija? Kodėl minimi kristalai vadinami būtent Swarovskio vardu?

Swarovski kristalų kilmė

Daniel‘is Swarovski‘s – žmogus, palikęs garbingą pavardę, klestintį verslą ir į pramonės revoliuciją įnešęs tebesitęsiančią spindesio bei grožio prabangą. Tai šeimos verslo įkūrėjas, optikas inžinierius, estetas, katalikas, neišpopuliarėjęs smuikininkas, kuris įrodė, kad mene svarbiausias faktorius yra meistriškumas, o ne konkreti medžiaga.
D. Swarovski‘s gimė 1862 m. Bohemijos kalnuose, Austrų-Vengrų imperijos šiaurės krašte, žinomam dėl stiklo, kuris buvo pučiamas, šlifuojamas dar prieš pramonės revoliucijos atsiradimą. D. Swarovski‘o tėvas, kaip ir kiekvienas save gerbiantis bohemietis, turėjo mažą stiklo dirbtuvėlę, skirtą smulkiai prekybai. Iš stiklo jis gamino plaukų smeigtukus, bižuteriją, kitus aksesuarus. Po ilgai trunkančių skaičiavimų D. Swarovski‘s 1892 m. pirmas pasaulyje sumeistravo elektrines šlifavimo stakles, kurios galėjo gerai apdoroti daug stiklo ir akmenų.

Neblėstantis populiarumas

Swarovski spindintis krištolas greitai išpopuliarėjo, fabrikas nuolat buvo užverstas užsakymais, todėl D. Swarovski‘s pasamdė dar 200 darbininkų ir išplėtė patalpas. Kurį laiką originalus kompanijos ženklas buvo edelveisas (liet. liūtpėdė – kalnų gėlė), tačiau 1988 m. prekybinis ženklas buvo pakeistas į gulbės simbolį. Netrukus, 1895 m. D. Swarovski‘s savo kompaniją pavadino Swarovski vardu.
Kai D. Swarovski‘o sūnūs suaugo, jis ištobulino kristalų šlifavimo technologiją. Vienintelis pasaulyje žinojo paslaptį, kaip krištolui suteikti nepakartojamą skaidrumą: sukūrė formulę savo krištolui virti. Garsieji stiklo fabrikai tapo nekonkurencingi: net stiklapūčiai iš Bohemijos neįstengė savo kraštiečio pralenkti.

Swarovski kolekcininkų klubas

Po mirties praėjus dvidešimčiai metų, buvo sukurtas Swarovski gaminių kolekcininkų klubas, jungiantis apie pusę milijono žmonių iš viso pasaulio. Verslo paveldėtojai atidarę naują gamybos liniją „Silver Crystal“ pradėjo gaminti stiklinį zoologijos sodą (pelytė, ežiukas, vėžliukas, raganosis, elniukas, gulbė ir kt.). Šios figūrėlės turi kolekcinį statusą ir kainuoja nuo 30 iki 600 dolerių. Kolekcionieriams kartą per metus dizaineriai padovanoja po figūrėlę, pagamintą pagal ypatingus eskizus, kurie vėliau sunaikinami. Šimtmečio proga 1995 m. buvo sukurtas Swarovski muziejus – gigantiška požeminė ola, ne taip toli nuo turistams žinomo miesto Insbruko. Įaugęs į kalvą milžinas degančiomis akimis saugo įėjimą į olą, o iš jo burnos veržiasi krioklys, iš kurio tekantis vanduo naktį prožektorių šviesoje atrodo tarsi iš krištolo. Muziejuje yra didžiausias ir mažiausias Swarovski kristalai, įtraukti į Gineso rekordų knygą. Giganto svoris – beveik 62 kilogramai, 310000 karatų, skersmuo - 40 centimetrų. Šimtas kristalo briaunų žėri granato ugnelėmis bei šaltu sidabro spindesiu. Patį mažiausią kristalą galima pamatyti tik per mikroskopą, nes jo skersmuo - vos 0,8 milimetro. Tarp eksponatų - “minkštas” krištolinis Salvadoro Dali laikrodis, indų maharadžos žirgo puošmenos, krištolinė vienuolikos metrų aukščio siena.
Šiame muziejuje visas dėmesys sukoncentruotas į garso ir šviesos vibracijas, į atmosferą, kurią sukuria krištoliniai atspindžiai. Tai antra pagal populiarumą turistų lankymosi vieta Austrijoje, kur jau pabuvojo 7 milijonai kristalų mylėtojų.

Nevardiniai Swarovski kristalai Lietuvoje

Nors Swarovski kristalai pasaulyje žinomi daugiau nei šimtą metų, Lietuvoje populiarūs ir perkami ne tik dideles, bet ir vidutines pajamas uždirbančių žmonių, tapo per pastaruosius du metus. Prabangūs dirbiniai gaminami kartu su tauriaisiais nealergizuojančiais metalais, iš specialaus žalvario lydinio ir radžio. Kainos būna įvairios, priklausomai nuo metalo, dydžio, dizaino, ir Lietuvoje svyruoja nuo 150 Lt iki 2000 Lt. Kuo šviesos lūžio kampas didesnis, tuo aukštesnė dirbinio kaina.
Lietuvos rinkoje taip pat egzistuoja nevardiniai Swarovski kristalų dirbiniai, neturintys gulbės simbolikos. Anot parduotuvės IBERO vedėjos Redos Filipavičienės, šie nevardiniai papuošalai niekuo nesiskiria nuo Swarovski kristalų, išskyrus bižuterinį metalą - bronzą, kuri yra taip pat dengta radžiu. „Kai kuriems žmonėms aktualu turėti gaminį su originaliu kompanijos ženklu, tačiau aplinkiniai gali net nepastebėti, kad papuošalas pagamintas iš Swarovski kristalų. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas – kokios kompanijos, kokių formų, spalvų, dizaino dirbinį įsigyti, tačiau nevardinių kristalo dekorų kaina leidžia kiekvienam nusipirkti norimą papuošalą bei skleisti spindinčią prabangą aplinkai“, - teigia R. Filipavičienė.
Swarovski kristalai pasaulyje žėri ir džiugina ypatingai dailiosios lyties atstoves jau 113 metų. Kadangi kompanijos sėkmė – patentuota, o slapta kristalų gamybos technologija jau apima penktąją kartą, galima daryti išvadą, kad ši paslaptis tęsis dar ilgus šimtmečius. Nebent atsiras kitas talentingas išradėjas, galintis pasaulį nustebinti savo stebuklu…

Autorė Kristina Bružaitė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



1 komentaras

  1.    Vidute 2013-03-06 14:17

    Va cia informacija apie muzieju, kuris minimas straipsnyje. Esu suzaveta.. Tikiuosi artimiausiu metu ten nuvykti.

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.