BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Alergiškus reklamai prašome išjungti televizorių. Radiją. Išmesti šios dienos laikraštį. Ir, kad ir kaip apmaudu, užversti mūsų žurnalą. Ir užsimerkti! Arba, genialiausia, išsikraustyti į negyvenamą salą.
Reklama mus persekioja kiekviename žingsnyje. Net ir miegant: įsivaizduok, sapne taip nori gerti, jog iškart supranti, kad troškulys yra viskas, suskaičiuoji savo negausius centus, ir eini būtent į „Maximą” - ten juk apie mažą kainą pagalvota! Taip, iš išorinės „triukšmingos” aplinkos reklama persismelkia ir į mūsų pasąmonę. Taigi kartais ir patys nebesuprantam, kad susiduriam su reklama arba net tampam jos dalyviais (įkaitais). Mumyse yra reklama, reklama esam mes… Panašu į reklamos paranoją. Kas darosi?!

Reklamai - 2500 metų

Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar su labai įsisenėjusiu reiškiniu mes čia susidūrėme. Pasirodo, reklama jau garbingo amžiaus - jos ištakos siekia daugiau kaip 2500 metų. Pirmosios reklamos atsirado Egipte - ant akmens, papiruso, vario plokštelių. Tai dažniausiai būdavo skelbimai apie vergų pardavimą. Romoje, ant Pompėjos sienos taip pat rasta daug užrašų ir piešinių, kurie vaizduodavo įvairius gaminius. Tokių simbolių tikslas - skatinti prekybą.
Jau nuo gilios senovės tarp žmonių vyko barteriniai (o vėliau ir piniginiai) mainai. Norint atkreipti neraštingų gyventojų dėmesį į parduodamas prekes, dažniausiai buvo samdomi šaukliai, kurie ir kviesdavo žmones mainyti, pirkti. Taigi ir pats terminas reklama kilo iš lotynų žodžio reclamare, reiškiančio šūkavimą.
Lauko reklama, bene seniausia reklamos forma, ypač išpopuliarėjo ankstyvojoje Europoje viduramžiais. Įvairios konkuruojančios parduotuvės, smuklės puošdavosi kuo įdomesnėmis iškabomis, kad pritrauktų gausesnį skaičių lankytojų.
1614 m. Anglija pirmoji priėmė reklamos įstatymą. Masiniai skelbimai išvydo pasaulį 15 a., kuomet buvo išrasta spaudos mašina. 1630 m. Paryžiuje duris atvėrė pirmasis reklamos biuras Europoje. Reklamos pradininku tapo Teofrastas Renostnas. Na o pirmojo spausdinto lauko plakato (t.y. skelbimų lentos) 1740 m. tėvynė - Londonas.
Įdomu tai, jog pirmuosiuose komerciniuose pranešimuose nebuvo įtikinėjimo, jų esminė funkcija - tiesiog perduoti konkrečią informaciją. Kaip matote, reklama atsirado iš „tikro reikalo” ir pradžioje buvo naudojama gan „nekaltai”. Tačiau dabar ji jau įgavusi kiek kitokį pobūdį, o transformacijos daro savo. Kokia gi šiuolaikinė reklama?

Šiuolaikinė reklama - be „tabu”

Šiuolaikinė reklama laužo tradicijas ir stereotipus. Seniai ji jau nebėra vien tik informacijos nešėja. Įtikinimui, nuomonės formavimui ji naudoja stiprius psichologinius mechanizmus (o gal ginklus?), o pačiame žmoguje moka juos ir apgauti. Tai, kas anksčiau buvo leistina tik menui, dabar plačiai naudojama reklamoje, kadangi kūrybiškumas ir originalumas tapo vieninteliu būdu būti pastebėtam. Savo technikos išmanymu reklama meną kartais ir aplenkia. Žinot, reklama ir yra pats menas. Na, menas parduoti.
Įdomu tai, jog reklama dažnai netenka savo tradicinio atpažįstamo formato, tad ją „atkasti” ir suvokti geba ne kiekvienas. Net tradicinėse reklamos priemonėse - televizijoje, radijuje, spaudoje - pasirodo naujų informacijos pateikimo formų, tad mes kartais net nesusimąstome, jog jų tikslas - propaguoti tam tikrus reiškinius, išryškinti prekės ženklus, formuoti nuomonę apie konkrečias organizacijas ir asmenis. Galbūt žiūrėdami filmus ne visada atkreipiate dėmesį į herojų vartojamus prekės ženklus, bet jūsų sąmonė per visą ekraną parodytą nešiojamą kompiuterį ar automobilį tikrai įsimena. Pavyzdžiui, nors Vakarai visad teigė, jog Sovietų Sąjungoje nebuvo reklamuojami ir prieinami jų produktai, 1973 m. komedijoje „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją” aptinkame „Marlboro” cigarečių pozicionavimą - herojus dainuodamas įtartinai ilgai rankose laiko pakelį tiesiai TV žiūrovui prieš nosį. Įdomu, ar tada žmonės suprato, jog tai reklama?
Spaudoje skaitydami straipsnius taip pat negalime būti tikri, kad jie parašyti visiškai nešališkai. Juk spaudą kaip įrankį savo tikslams intensyviai naudoja viešųjų ryšių specialistai. Vis tik Lietuvoje daug didesnės apimtys užsakomųjų straipsnių, kurių skaitytojai nepriima ir nevertina. Tad skaitydamas profesionalius straipsnius užmaskuotos reklamos vartotojas nesitiki, todėl ir nepastebi.
Modernios reklamos metodu taip pat laikomos įžymybių rekomendacijos: žmonės labiau kreipia dėmesį į tuos, kuriuos laiko tam tikru autoritetu, pavyzdžiu. Iš kosmetikos priemonių reklamų nedingsta manekenės ir aktorės, Britney reklamuoja „Pepsi” (nors pati geria „Cola”), o „Chappi” reklamoje vaidenasi auksinis pavydėtino grožio retriveris - kiekvienam šuniui (ar jo šeimininkui) belieka tik seilę varvinti ir ėsti tai, ką ėda Jis.
Taip pat veiksmingomis tapo taip vadinamos propagandinės priemonės, pvz. prekės ženklo viruso, epidemijos sukėlimas. Įmonė, sugebėjusi pasiekti tam tikrą grupę visuomenei įtakingų žmonių ir parodyti, kokie jų produktai nuostabūs, pasiekia „mados” efekto. Informacija iš lūpų į lūpas sklinda itin greit, tad netrukus tokia prekė/ paslauga atsiduria „ant bangos”. Taip nutiko amerikietiškiems bateliams „Hush Puppies”, kuriuos dėl visiškos komercinės nesėkmės norėta išimti iš prekybos. Tačiau netikėtai jie tapo populiarūs, kai keli jaunuoliai juos ėmė avėti todėl, kad niekas kitas jų neavi. Noru būti originaliems greit užsikrėtė visa Amerika. Žinoma, ši epidemija nebuvo suplanuota, bet ko nemokam šiais laikais sukurti dirbtinai?
Pardavimai skatinami ir įvairiomis dovanėlėmis. Nemokamas saldainis visad atsidurs kliento kišenėje. Ir bus suvalgytas. Prekių, kurių reklama uždrausta (tabako, alkoholio) gamintojai gudrauja reklamuodami kitas savo prekes, turinčias tą patį vardą. Taip neleidžiama užmiršti šio prekės ženklo ir pačio produkto.
Dideles galimybes reklamai atvėrė internetas: naudojami reklaminiai skydeliai, kontekstinė reklama. Kontekstinę reklamą išvysime ne tik portaluose, kur prie tam tikros tematikos straipsnių „išmetami” atitinkami pasiūlymai. Reklamos pilna jau ne tik „Google” paieškos sistemoje, bet ir elektroniname pašte, kur speciali programa skenuoja laiškų turinį ir pagal tam tikrus juose atrastus raktažodžius tame pačiame puslapyje rodomi skelbimai.
Pasaulyje teigiamai vertinamas tinklaraščių („blogų”) išnaudojimas. Lietuvoje ši reklama efektyvi tik norint pasiekti tam tikras nedideles žmonių grupes, nes lietuviški „blogai” neturi masiškumo. Be to, „blogeriai” nelinkę dėti tiesioginės tekstinės reklamos, jie pateikia apie produktus savo nuomonę, rekomendacijas, provokuoja diskusiją. Tai itin veiksminga, jei produktą tinklaraščio autorius galėjo išbandyti pats. Tuomet jo žodžiai turi didelę galią (jei autorius autotitetingas). Vis tik reklama šiuo atveju nėra gryna - „blogeriams” pinigai už įrašus nėra mokami. Na, taip liepia „blogerių” etikos kodeksas.
Įmonės reklamuojasi ir trimačiame virtualiame pasaulyje „Second Life”, kuriame žmogus įsitraukia į paralelinį gyvenimą. Savo atstovybę ten pirmoji mūsų šalyje įkūrė „Omnitel”. Įmonės erdvė - Lietuvos formos sala, kurioje skamba lietuviška muzika, galima auginti ąžuolus ir kitaip pramogauti.
Pakankamai naujas ir įdomus būdas atkreipti potencialių vartotojų dėmesį - partizaninė reklama. Tokia reklama pati „ateina” pas savo potencialų vartotoją pačiu tinkamiausiu metu. Partizaninė reklama apima netradicines kampanijas viešose vietose (pvz., gatvėje), netikėtus reginius ir įvykius, triukšmingą reklamavimą. Kartais tokia reklama įgyvendinama be savivaldybės leidimo. Na pavyzdžiui, negi nepastebėtumėt milžiniško „Diena po rytojaus” filmo stendo, skęstančio jūroje? Netikėta ir atitinka pagrindinę filmo temą - siautėjančią gamtą, grasinančią globaliniu atšilimu ir pasaulio pabaiga. O kaip jaustumėtės kildami eskalatoriumi - švariai nudepiliuota koja? Tada tik belieka nueiti į šalia esančią parduotuvę ir nusipirkti depiliacinio kremo.
Ar matėt, kad parduotuvėj prie kasos beriat centus į „paženklintą” lėkštutę? O ta vėliavėlė su dailiu piešinėliu, besiplaikstanti panosėj, nebuvo pakabinta kaip pokštas. Kartais ima rodytis, kad nieko aplink nebėra tik „šiaip”.
Kaip matote, reklama nebeturi aiškios koncepcijos. Netgi jos esminis bruožas - apmokamumas kartais nebetenka savo reikšmės, kai žmonės savo noru dalijasi įdomiais reklaminiais filmukais, rekomenduoja tam tikras prekes savo draugams. Už tai jiems niekas nemoka. Reklama kartais susilieja su kitomis rinkodaros sritimis - viešaisiais ryšiais, pardavimų skatinimu, tiesioginiu marketingu. Reikia būti budriems. Na, pradžiai tiesiog pabandykite suskaičiuoti, kiek kartų straipsnyje pavartotas žodis reklama… Visai netyčia. Juk tik norėjau jums priminti, kad reklamos aplink mus tiek daug. Pajutot?

Ar reklama tapo monstru?

Reklama = pinigai. Reklama perkančiojo atžvilgiu, tai - investicijos, kurios turi atsipirkti, t. y. atnešti pelno, išpopuliarinti produktą, paslaugą, reiškinį, įvykį (arba jį paslėpti) ar pasiekti kitų tikslų. Reklamą parduodančiojo atžvilgiu, tai - duona (pajamos), kurią jis valgo kasdien, kad išgyventų. Kaip matote, stiprus abipusis poreikis. O dėl besireklamuojančių organizacijų daugėjimo, didėja ir reklamos plotų bei kūrybinių paslaugų pasiūla, taigi didėja ir reklamos pardavėjų konkurencija, o taip pat ir verslo konkurencija. Rezultate - daugėja ir daugėja reklamos. Ar reklama visada pasiekia savo tikslų tokioje informacijos gausoje, atsakykite patys, prieš tai pagalvoję, kiek matytų reklaminių pranešimų per dieną sugebate apdoroti. Problema tik tai, kad kai ko ir nebematote. O gal tai visai ne problema?
Reklama formuoja stereotipus. Ir juos stiprina, stiprina visų pirma todėl, kad žmonės reklamose visada ieško pritarimo, lygindami tikisi atrasti tai, ką jau žino. Sumaištį smegenyse sukels žalia saulė, juk tokios žmogus nėra matęs; arba vyras - namų šeimininkė, juk visuomenėje taip nepriimta. Reklama kuria ir mitus, kurie apsigyvena tikrame pasaulyje ir susiaurina mūsų mąstymą. Yra ir reklamos, kuri žaloja moralę, kenkia vaikams ir paaugliams. Visuomenė kartais tampa bejėgiška reklamos auka. Nors reklamos etikos įstatymai mėgina apsaugoti žmones nuo neigiamų reklamos padarinių, to išvengti ne visad pavyksta.
Bet ar būtų geriau, jei reklamos nebebūtų? Na, vistik reklama mus informuoja. Gal ir ne visad teisingai, bet informuoja. Ar mokėtume apsipirkinėti, neturėdami jokios išankstinės nuomonės ir žinių apie produktus? Ar nekiltų panika? Kartais nemėgstam mes reklamos, bet nuo jos esam dažnai ir priklausomi. Reklama įtakoja. Dažnai pasirenkame parduotuvėje kažkur matytus/girdėtus produktus, tikėdami, jog dėl to jie ypatingesni. Žmogaus psichiką teigiamai veikia kartojimas: kai dažnai (žinoma, ne per daug) rodomas tam tikras prekės ženklas, apie jį kalbama, žmogus tą prekę ima vertinti vis geriau. Nemažai išankstinių nusistatymų reklama gali „pralaužti”.
O ką reklama gali duoti gero? Nekalbėsime apie reklamos rezultatus - prekes, paslaugas, kurias nusiperkate ir liekate patenkinti. Reklama kartais ir įkvepia. Įkvepia kūrybinėms mintims. Ne veltui, matyt, ji kartais gretinama su menu. Daugelis mėgaujasi reklaminiais filmukais, peržiūri juos dešimtis kartų, kabinasi ant sienų reklaminius atvirukus ir su mielu noru nešioja marškinėlius su „n” įmonės emblema. Tik todėl, kad tai gražu, įdomu, kitoniška, o gal ir funkcionalu. Ne visi reklamoje įžvelgia tik reklamą.
Taigi nėra jau taip blogai. Kartais ne reklama yra paranojiška, tokiais savo noru tampam mes patys. Informacijos amžiuje visokios informacijos yra per daug. Išmokime atsirinkti. Tai, kas mums naudinga. Žinoma, žmogui ne visad duota teisė rinktis. Bet tokia jau mūsų dalia.
Autorė Raminta Baubkutė

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



2 komentarai

  1.    RT 2009-09-17 09:54

    Įdomi tema, iš kurios išsirutulioja didelės diskusijos ir debatai…
    Reklama, marketingas, propaganda, “piaras”… Visos šios sąvokos gerai žinomos, tačiau jų prasmė yra skirtinga. Kalbama apie reklamą, kuriai atsirasti įtakos turėjo socialiniai mainai visuomenėje: noras parduoti, pirkti, keisti, mainyti ir t.t.
    Reklama, mano galva, yra pasiekusi tokį lygį (gal kartais absurdišką) kuomet pranyksta rėmai, išsitrina normos ir kartais visos priemonės yra pateisinamos, toleruojamos… Viskas kinta, kinta pati reklama, tada pagalvoji, - kas naujo? Reklama - dinamiškas reiškinys, bet tikslas, matomai, išlieka toks pats, koks jis buvo prieš tuos 2500 metų - nauda!

  2.    niokis 2012-09-09 11:47

    Per lryto televiziją žinias rodo su muzika… Neva, nuotaiką atitinkančią, bet aš manau greičiau formuojančią. Man tai labai prasta praktika.

Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.